APIE MUS

Vilniaus dailės akademijos muziejus

Istorija ir rinkiniai

Vilniaus dailės akademijos muziejus įkurtas 1994 m. gegužės 6 d. akademijos Senato nutarimu, reorganizavus iki tol veikusią metodinę laboratoriją. 

Muziejaus kolekcijos ištakos siekia XVIII a. pabaigą, kuomet Vilniaus universitete buvo formuojami architektūros ir dailės kabinetai su rinkiniais, skirti studentų mokymui. Pirmasis kabinetas Vilniaus universitete įkurtas apie 1793 m. Architektūros katedroje. Joje buvo kaupiami techniniai statybos maketai pagal medžiagas, konstrukcijas, taip pat puošybos pavyzdžiai ir pastatų planai. Rinkiniai buvo puikiai susisteminti, naudoti praktiniams poreikiams ruošiant architektus. Kitas kūrinių kabinetas įsteigtas Tapybos ir piešimo katedroje prof. Pranciškaus Smuglevičiaus rūpesčiu. 1798 m. jis nupirko Varšuvoje kūrinių ir gipsinių modelių, buvo kaupiamos piešimo pradmenų knygos, vario raižinių, grafinių iliustracijų aplankai, paveikslai. Skulptūros rinkinius pradėjo kaupti prof. André le Brunas. Juos sudarė iš Peterburgo atvežti vario raižiniai ir skulptūriniai biustai. Grafikos katedra pradėjo kaupti rinkinį XIX a. pradžioje. 1805 m. tapytojas Jonas Rustemas nupirko pirmuosius vario atspaudus Varšuvoje, kiek vėliau prof. Juozapas Saundersas  parvežė iš Peterburgo Adomo Jurgio Čartoriskio dovanotus antikinius gipsinius liejinius ir estampus. Profesorius kaupė grafikos darbus ir garsių dailininkų grafines reprodukcijas. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą daugiausia šių rinkinių perduota Kijevo universitetui. 

2010 metų pabaigoje muziejaus rinkinį sudarė apie 20300 saugojimo vienetų, iš kurių stambiausi buvo piešinių (apie 8500), grafikos (apie 3900),  fotografijos  (apie 1650), tapybos (apie 2100), dizaino (apie1110), architektūros brėžinių (apie 500) rinkiniai. Taip pat rinkinyje saugomi monumentaliosios dailės, tekstilės, keramikos, skulptūros, video meno  kūriniai. Pagal meno istorijos laikotarpius ir mokyklas muziejaus rinkinys  taip pat labai įvairus, jame yra Vilniaus akademijos  spaustuvės grafikos (XVI - XVIII a.) pavyzdžių, manierizmo, baroko, rokoko, klasicizmo, romantizmo stiliams būdingų atspaudų. Rinkinyje randame retą Vilniaus vaito, pinigų kalyklos valdytojo ir fizikos daktaro Stanislovo Sabino portretą, kurį 1590 m. sukūrė Nicolas Andreas Flensburgietis (1556 -1611). Muziejuje saugomi Lauryno Stuokos Gucevičiaus (spėjama) architektūros brėžiniai, trys retos istorinio žanro spalvintos graviūros pagal Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtus piešinius tušu ir sepija (1787). Jas raižė Dresdeno graveriai C.G. Raspo ir  C.F. Štelcchas. XVIII a. Vokietijos grafiką reprezentuoja barokiniai portretai. Rinkinyje yra Leipcigo grafiko Johano Kristupo Sysango (1703 -1757) raižytas Lenkijos didžiojo kanclerio Jano Malachowskio (XVIII a. 4 - 6 deš.) ir monogramisto A.V. sukurtas Branderburgo hercogo, Silezijos, Bavarijos  valdovo Aleksandro (XVIII a. 6 -7 deš.) atvaizdai. Tai būdingi to laikotarpio portretai. XIX a. grafiką rinkiniuose įtaigiausiai atstovauja atspaudai pagal Jono Rustemo piešinius (raižė Gottlibas Kislingas).

Daug dailės, architektūros, fotomeno darbų kolekcijoje susiję su tarpukaryje veikusio Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto profesūros ir studentų kūrybiniu palikimu: tai gausi fotografo Jano Bulhako nuotraukų kolekcija, tapytojų Bronislovo Jamonto, Leono Kosmulskio, Mykolo Roubos, Levo Dobżynskio, grafikų Jerzio Hoppeno, Vlado Drėmos, Kazimiero Idczako, skulptoriaus ir tapytojo Zbignevo Pronaszkos sukurti paminklo maketo poetui Adomui Mickevičiui brėžiniai, Januszo Kloso architektūros projektai. Muziejaus rinkinį ypač praturtina Kauno meno mokyklos auklėtinių Domicėlės Tarabildienės, Petro Aleksandravičius, Antano Gudaičio, Viktoro Vizgirdos, Viktoro Petravičius, Marcės Katiliūtės, Fabijono Šulco, Antano Tamošaičio, Kazio Varnelio piešiniai, skulptūros, paveikslai, vasaros praktikų metu atlikti liaudies meno kūrybos piešiniai. Unikalią muziejaus rinkinio dalį sudaro originalios japonų graviūros.

Uždarius Vilniaus St. Batoro universitetą, 1939 m. gruodžio mėnesį meno rinkinius perėmė įsteigta Vilniaus dailės mokykla. 1941 m. sausio 14 d. LTSR Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdyba leido steigti akademinį muziejų. Pirmuoju jo tvarkytoju buvo vyresnysis dėstytojas Antanas Tamošaitis. Jau  tuo metu nemažai kūrinių rinkiniuose trūko. 1944 m. nerasta dvidešimt vertingų medalių, Slucko juostos, japoniškų paveikslų. 1951 m. akademiniame muziejuje buvo tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt du eksponatai. Būta lietuvių liaudies raižinių, skulptūrų,nemažai ikonų, daug metalinių medalionų, medžio klišių, didelė senosios grafikos kolekcija, kurios dalis išliko mūsų rinkiniuose. Nuo 1948 m. spalio 25 dienos Vilniaus valstybinio dailės instituto akademinio muziejaus vedėju paskirtas laborantas Leonas Katinas, akademinis muziejus pavadintas metodiniu kabinetu ir metodine laboratorija. Joje dėl vietos stokos vertingi senosios dailės kūriniai pokariu perduoti kitiems Lietuvos muziejams.

Sovietinio laikotarpio rinkinio meninis segmentas yra gausiausias ir margiausias pagal dailės šakas bei technikas. Dominuoja eksponatai nuo 1956 m., ypač piešiniai, tapyba, grafika. Vertingi ikonografiniu požiūriu yra diplominiai ir studijiniai tapybos klasikų Jono Švažo, Vincento Gečo, Vlado Karatajaus, Algirdo Šiekštelės, Vaclovo Gražėno, grafikų Stasio Krasausko, Rimtauto Gibavičiaus, Antano Kmieliausko, Jono Kuzminskio,  Audriaus Puipos, Algimanto Švėgždos, plakatisto Juozo Galkaus darbai.  

Palyginti gausi rinkinyje yra lietuvių išeivijos dailininkų kūryba, dažniausiai dovanota arba saugoma depozito teisėmis. Tai -  Elenos Gaputytės instaliacija, Alberto Vesčiūno tapyba,  istoriko Dr. Povilo Reklaičio Vilniaus dailės akademijai dovanota lietuvių išeivijos grafikos kolekcija, kurioje yra Prano Gailiaus, Kazio Janulio, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Kasiulio, Žibunto Mikšio, Antano Mončio, Viktoro Petravičiaus, Telesforo Valiaus, Romo Viesulo kūriniai. Kolekcijos pagrindu buvo surengta paroda „Lietuvių išeivijos grafika (1941 -1969)”. 

Muziejaus dažnai rinkinius papildo akademiją baigusių absolventų dovanota kūryba. Taip 1999–1998 metais dailininkai Valentinas Antanavičius, Arvydas Baltrūnas, Bronius Bružas, Romas Dalinkevičius, prof. Kostas Dereškevičius, Algirdas Dovydėnas, Živilė Jasutytė, Danutė Jonkaitytė, Remigijus Jusionis, Jonas Kazlauskas, Aldona Keturakienė, Algimantas Jonas Kuras, Mindaugas Skudutis, Vija Valerija Tarabildienė, Rytis Valantinas, Kęstutis Vasiliūnas, Vytautas Poška, Gediminas Pranskūnas, prof. Konstantinas Bogdanas, Antanas Kmieliauskas, Gražina Vitartaitė dovanojo savo kūrinius muziejui. Ypač gausią savo meninio palikimo dalį muziejui paskyrė akademijos auklėtinis, dėstytojas, Garbės profesorius Algimantas Švėgžda. Pastaraisiais metais rinkinius papildė didelė buv. Akademijos profesoriaus grafiko Leono Lagausko dovanota kolekcija, originalūs ankstyvieji ir vėlyvieji Vinco Kisarausko paveikslai, dovanoti dailininko šeimos, originalios Paryžiuje gyvenančio, buvusio akademijos auklėtinio Adomo Stanislovo Raudžio – Samogito skulptūros.

Muziejaus rinkiniai formuojami, siekiant įvairiapusiškai atspindėti seniausios  Lietuvoje  aukštosios meno mokyklos dailės, architektūros, dizaino pedagogikos panoramą, kaupti akademijos auklėtinių ir profesūros kūrinius. Juose gausu pačių naujausių – XX a. devintojo, dešimtojo dešimtmečių, XXI a. pradžios  kūrinių. Kiekvienais metais kolekcija pasipildo pačiais naujausiais tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, dizaino, fotografijos ir videomeno, architektūros, monumentaliosios dailės kūriniais. Kaupiami geriausiai įvertinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės katedrų, dizaino ir architektūros, media studijų bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai. Jie atspindi šiuolaikinės dailės pedagogikos procesą, būsimų kūrėjų menines idėjas ir technologinius ieškojimus. Todėl kolekcijos naujumo aspektu VDA muziejus išsiskiria iš kitų Lietuvos muziejų.

Muziejaus rinkinys saugomas naujai įrengtose šiuolaikinėse saugyklose, kuriose   akademijos pedagogai, kiti profesionalūs dailininkai, dailės studentai, menotyrininkai gali naudoti turimą kolekciją istoriniams tyrimams, rengiamoms parodoms, publikacijoms. Rinkinio kūriniai  naudojami ir metodiniam darbui, dažnai iš turimos kolekcjos sudaromos kilnojamosios parodos. Kadangi muziejus neturi nuolat veikiančių ekspozicijų salių, periodiškai kūriniai yra pristatomi gerai įrengtose Dizaino inovacijų centro „Titanikas“ parodų salėse. Jose taip pat rengiamos akademijos studentų, dėstytojų personalinės ir grupinės parodos, kviečiami užsienio dailininkai ir galerijos, vyksta konkursai, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos.